Lifelong Learning Programme

This project has been funded with support from the European Commission.
This material reflects the views only of the author, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein

Also available in:

"I Am Not Scared" Project

Homepage > Case Studies > Document

Case Studies

TITLE OF THE CASE STUDIES:

Tyli naujokė: ryškus makiažas ir iššaukiantys drabužiai

SCENARIOS OF BULLYING EVENT::
  • Direct bullying
CAUSES OF BULLYING EVENT::
  • Non-especific
FACTUAL DESCRIPTION OF THE BULLYING EVENT:

Linksma, draugiška septintokų klasė sulaukė naujokės. Iš tikro, tai buvo buvusi klasiokė, tris paskutinius metus su tėvais gyvenusi užsienyje- linksma, besišypsanti, paslaugi, graži mergaitė. Toks buvo pirmasis įspūdis. Ją labai lengvai priėmė visi vaikai ir mokytojai, deja, po kelių mėnesių situacija pradėjo keistis.
Netrukus klasėje atsirado kelios, nebesutariančios grupės: 2 mergaitės- naujokė ir niekam niekada neužkliūnanti, rami, tyli, silpnokai besimokanti mergaitė, kuri, apsidžiaugusi grįžusia drauge, pradėjo pati kardinaliai keistis- iš mažos mergaitės staiga virto itin į akis krintančia panele. Prie jų prisijungė dar kelios mergaitės- aktyvios, sportiškos, bet nelabai gerai besutariančios su tėvais ir mokytojais. Mergaitės išsiskyrė įžūloku elgesiu mokykloje, atsiradusiomis problemomis su policija, kitais vaikais bei jų tėvais. Bet ypač skyrėsi jų išvaizda - vaikiškai, netinkamai naudojamos makiažo priemonės, storu makiažo pagrindo sluoksniu nurudinti veidai, ne visada tinkama mokyklai apranga, greitai sukėlė kitų mokinių priešiškumą, o kartais ir atvirą juoką.
Likusios mergaitės tebebuvo vaikiškos, linksmos, aktyvios pamokose, ruošiančios namų darbus ir gerbiančios savo tėvus ir mokytojus. Jos nebijodavo išsakyti savo nuomones, atvirai nepritarė nei pirmosios grupelės elgesiui, nei išvaizdai.
Berniukai irgi skilo į kelias „stovyklas“: Keli probleminio elgesio vaikinukai puikiai sutarė su pirmąja mergaičių grupele, po pamokų kartais netinkamai drauge leido laisvalaikį - akiplėšiškai elgėsi kiemuose, rūkė, vėlai grįždavo namo; antrieji, būdami drąsūs, gerbiami klasės draugų, nebijodami atrodyti pernelyg pareigingi ir stropūs, atvirai šaipėsi iš „ryškiųjų“ draugių. Beje, daugiau pašaipų sulaukdavo buvusioji tylenė, nes ji, nors išoriškai tapo labai išsiskirianti iš kitų 7-okių, atkreipianti kur kas vyresnių vaikinų dėmesį, klasėje neturėjo autoriteto, negebėjo atsikirsti besišaipantiems.
Pats atviriausias patyčių demonstravimas klasėje - atsisakymas sėdėti šalia, teigiant, kad nenori išsivelti grimu. Dar komentarai po kūno kultūros pamokos, kur mergaitės, jei ir sportuodavo, tai po to ne tik kad nenusiprausdavo, o dar ryškiau pasipudruodavo ir „pasikvepindavo“ dezodorantu. Kliuvo ir jų dėvimi apatiniai, kurie matydavosi išlindę siaura juostele virš pažeminto kelnių juosmens ir sukeldavo aiškiai neigiamą reakciją.
Tai tęsėsi daugiau negu pusmetį, kol „naujokė“ sukonfliktavusi su dauguma mokinių ir mokytojų, visiškai nerandanti kalbos su tėvais, turėjusi ne vieną pokalbį su policijos pareigūnais, pasibaigus mokslo metams atsiėmė dokumentus ir perėjo į kitą Šiaulių bendrojo lavinimo mokyklą, kurioje mūsų žiniomis mergaitės elgesys nesikeitė. Likusi jos draugė, problemas mokykloje pamažu išsprendė - vėl pakankamai gerai bendravo su kitomis mergaitėmis, tačiau išvaizdos nepakeitė.

POINT OF VIEW OF VICTIM:

Šios priežastys buvo labai akivaizdžiai matomos ne tik aplinkiniams, bet ir pačioms mergaitėms. Skirtumas tik tas, kad joms makiažas ir apranga buvo pati tinkamiausia ir gražiausia savęs pateikimo kitiems priemonė ir visi komentarai buvo suprantami kaip pavydo išraiška. Elgesys taip pat atrodė labai nepriklausomas, „kietas“. Kiti klasės draugai jų manymu buvo moksliukai ir pataikūnai. Kadangi savo elgesiu, jos maištavo daugiau prieš suaugusiuosius, tai pamokų trikdymas joms neatrodė, kenkimas klasės draugams. Su mergaitėmis buvo labai daug kartų kalbėta. Deja, joms tuo metu atrodė, kad visi kiti jų nesupranta - jos tik nori būti gražios, įdomios, traukiančios kitų dėmesį. Joms vienareikšmiškai atrodė, kad kiti joms pavydi, todėl ir laido komentarus.
Pačios mergaitės niekada nesiskundė, nes, atrodo, nelabai ir suvokė, kodėl per ryškus makiažas, įžūlokas elgesys yra nepriimtinas daugeliui klasės draugų. Jos pačios kaip sugebėjo atsikirsdavo į komentarus. Kasdien tarsi kariavo su visu pasauliu, savotiškai laikydamos tai norma, o ne patyčiomis. Nors komentarų šleifas netruko pasklisti po visą mokyklą, todėl „gintis“ reikėjo bet kur koridoriuje, klasėje, valgykloje ir net kieme. Susidariusia situacija buvo nepatenkinti kiti vaikai ir mokytojai, o ne pačios mergaitės. Padėtis jas erzinti pradėjo tada, kai veiksmas išsiplėtė po visą mokyklą ir joms einant vaikinai mokykloje skanduodavo arba dainuodavo nepadorias dainas. Nepasitenkinimą reiškė naujokė, kita mergaitė paklusniai šliedavosi prie draugės ir visada su ja sutikdavo. Ji buvo tarsi draugės šešėlis.
Tuo metu jos turėjo daug problemų, kurias pačios ir susikurdavo. Nenoriai priimdavo mokytojų, ir ypač tėvų patarimus. Joms reikėjo laisvės, nepriklausomybės ir jokių rėmų jų gyvenime. Nors jų elgesys suaugusiems tarytum sakė: mums reikia dėmesio, meilės, supratimo, artumo... Iš suaugusiųjų joms priimtiniausios buvo klasės auklėtoja ir socialinė pedagogė. Su jomis mergaitės paatviraudavo, pasiguosdavo, patikėdavo kai kurias paslaptis, kartais net priimdavo pastabas ir kritiką. Labiausiai reikėjo kitokio bendravimo namuose, tačiau jo nebuvo...

POINT OF VIEW OF BULLYING STUDENT(S):

Vaikų manymų tai buvo nederamas mergaičių elgesys bei ne pagal metus „pasendinta“ išvaizda, netinkami draugai. Labiausiai klasės draugams kliuvo elgesys (ne išvaizda), kuris juos erzino, trikdė ir kėlė didžiulį nepasitenkinimą. O per mergaičių makiažą ir aprangą tą nepasitenkinimą buvo lengviausia išreikšti. Nes apibrėžti netinkamą elgesį yra sunkiau, o be to į tai gali ir nesureaguoti. Likusiai mokyklos daliai tai buvo tarsi virusas, plintantis be ypatingos priežasties. Jaunesniems vaikams aišku labai įstrigo merginų išvaizda, nes taip ryškiai išsidažiusių daugiau nebuvo, todėl koridoriuje labai patraukdavo dėmesį ir tarsi provokuodavo komentuoti.
Mergaitės nebuvo pasirinktos šiaip, kaip paprasti patyčių objektai dėl silpnumo ar patogumo. Jų pačių susikurtas naujas įvaizdis ir elgesys sukėlė priešiškumą ir pajuoką. Jų išskirtinumas sunkiai tilpo į mokinio taisyklių rėmus.
Ypač berniukai dažnai buvo prašomi nereikšti savo neigiamų nuostatų įžeidinėjant ar pravardžiuojant mergaites, nekomentuoti jų išvaizdos. Būdami išties geri vaikai, jie suvokė, kad kartais jų elgesys gali skaudinti, tačiau į auklėtojos pamokymus ir prašymus jie gana gerai argumentuodavo savo požiūrio reiškimo formas ir priežastis. Jie jautėsi teisūs, nes jiems atrodė, kad jie ginasi nuo jiems nemalonių dalykų (trukdymo pamokose, netinkamo elgesio mokiniui, pernelyg aštraus kvepalų kvapo ir t.t.). Likusi vaikų dalis slėpėsi už frazė „aš nekaltas - visi taip daro“.

POINT OF VIEW OF OTHER STUDENTS:

Visi klasės mokiniai vienaip ar kitaip dalyvavo šiame konflikte. Tie, kuriems nekliudė mergaičių išvaizda, pyko už jų įžūlų elgesį pamokoje, trukdymą produktyviai dirbti. Tik keletas vaikų niekaip neišsakė savo pozicijos, bet jie ir kitais klausimais nesistengdavo reikšti savo nuomonės viešai. Veiksmas vyko pernelyg akivaizdžiai, kad būtų galima nieko nematyti.
Jiems atrodė, kad pačios merginos situaciją provokuoja: įžūliai elgiasi su mokytojais, trukdo darbą pamokoje, pernelyg daug naudoja makiažo. Jos nedaro nieko, kad to išvengtų.
Kiti mokiniai viską stebėjo iš šono nesikišdami į tai kas vyko. Jie savotiškai pateisindavo daugumos veiksmus, nes merginų veiksmai juos trikdė, vertė nesmagiai jaustis. Jokių veiksmų jie nesiėmė, nes merginų elgsena užgožė vykstančias patyčias. Patyčiomis tarsi buvo bandoma sustabdyti jų veiksmus.

POINT OF VIEW OF TEACHERS:

Manau, kad beveik visi mokytojai matė susidariusią situaciją. Tais metais buvo daug pamokų, po kurių mokytojai bendravo su klasės auklėtoja, mokinių tėvais. Visi matėme, kaip griūna geras, motyvuotas kolektyvas ir iš visų jėgų mėginome tai ištaisyti.
Mergaičių elgesys taip išsiskyrė iš klasės konteksto, kad nematyti galėjo tik visiškai tos klasės nepažįstantis žmogus. Tačiau, kad yra prasidėjusios patyčios užgožė mergaičių elgesys, nes tradiciškai tyčiojamasi iš silpnesnio ir kuris nemoka ar nebando apsiginti. Tai nebuvo klasikinis patyčių atvejis, todėl mokytojų dėmesį į šią situaciją atkreipė klasės auklėtoja.
Mokytojai neretai patys piktindavosi šių mergaičių elgesiu, todėl patyčios iš karto nebuvo stabdomos. Mokytojai kovojo su mergaičių elgesiu, tarsi Donkichotai su vėjo malūnais. Vėliau aiškiai vaikams duodavo suprasti, kad patyčių pamokoje netoleruos.
Dalykų mokytojai bendravo su klasės, auklėtoja, socialiniu pedagogu, būtent jie mokytojus ragino atkreipti dėmesį ne tik į mergaičių elgesį, bet ir į klasės reakciją bei prasidėjusią visos mokyklos elgseną mokinių atžvilgiu. Buvo kviečiami į susirinkimus situacijos dinamikai įvertinti.

POINT OF VIEW OF SCHOOL DIRECTORS:

Nepastebėti šių mergaičių mokykloje nebuvo įmanoma, taigi direktoriaus pavaduotojos buvo aktyvios tinkamų situacijų sprendimų ieškojimo dalyvės.
Buvo kalbama su mokiniais individualiai ir su visu klasės kolektyvu, ne sykį bendrauta su mokinių tėvais ir dėstančiais mokytojais, kviečiami ekstra susirinkimai, kuriuose dalyvavo direktoriaus pavaduotojos, mokytojai, mokiniai ir jų tėvai.
Vadovas turėtų sistemingai domėtis, kaip kiekviena grandis vykdo patyčių sprendimo įgyvendinimo planą pradedant vaikais baigiant aptarnaujančiu personalui. Jam turėtų rūpėti, kad sprendžiant šią situaciją neliktų abejingų ir visi prisidėtų prie problemos sprendimo. Visa tai turėtų daryti savo asmeniniu pavyzdžiu, o ne tik kontrole.

POINT OF VIEW OF THE PARENTS OF THE PUPILS INVOLVED:

Tėvai buvo aktyvūs visos konfliktinės situacijos dalyviai. Bet ir jie labiau pabrėžė savo vaikų netinkamą elgesį, o ne kalbėjo apie tai, kad iš dukterų tyčiojamasi. Naujokės tėvai patys daugiau skundėsi kylančiomis auklėjimo problemomis, netoleravo dukters elgesio, kartais net pernelyg neigiamai dukters akivaizdoje pasakodavo apie ją, prisimindami visus net ir senokai nutikusius dalykus. Kartais klasės auklėtoja ar socialinė pedagogė turėdavo stabdyti įsismarkavusius pasipiktinusius tėvus, kad jie nebežemintų, kad ir blogai besielgiančios paauglės. Tėvai, kitų suaugusiųjų ir klasės draugų akivaizdoje žemindavo savo dukrą, pasakodami viešai gana intymias jų gyvenimo scenas, kurios neturėtų būti aptarinėjamos viešai. Antrosios mergaitės mama viena augino dukrą, dažnai išvažiuodavo į užsienį, mergaitę palikdama prižiūrėti savo mamai. Močiutė itin dažnai skambindavo klasės auklėtojai, nes suvaldyti anūkę buvo nebe jos jėgoms. Patyčių problemos tėvai nematė, matė tik netinkamą dukrų elgesį.
Apie prasidėjusias patyčias tėvus informavo klasės auklėtoja ir socialinė pedagogė, tačiau tėvams atrodė, kad jos to nusipelnė.
Aktyviai bendradarbiavo abiejų mergaičių šeimos, palaikė ryšius su klasės auklėtoja, su socialine pedagoge ir patys tarpusavyje. Buvo konsultuotasi su kosmetologe, tėvai draudė išeiti į mokyklą per stipriai pasidažius, atimdavo kosmetikos priemones, net ateidavo pamokų metu, pažiūrėti, kaip jų dukra atrodo mokykloje, patys sėdėdavo pamokose. Deja, tai akivaizdžių rezultatų nedavė, jos vis labiau maištavo. Kartą bendraujant su tėvais įstrigo tėčio pasakyta mintis, kad jis auklėja dukrą taip, kaip jį auklėjo tėvai: tėvo pareiga yra auklėti ir bausti vaiką, mamos tik mylėti. Nors mergaitei labai reikėjo, kad tėvas apkabintų, nes negaudama iš jo palaikymo, neketino ir jam paklusti. Svarbiausia šioje situacijoje buvo keisti bendravimą šeimoje, tačiau tai ir sunkiausia, nes keistis reikia ir tėvams ne tik vaikui.
Besityčiojančių vaikų tėvai apie tai sužinojo iš klasės auklėtojos. Kaip ne keista, šią grandį keisti buvo lengviausia. Tėvai suvokė situacijos daugiasluoksniškumą ir tai kas priklausė nuo jų ėmėsi įgyvendinti iš karto. Namuose kalbėjo su savo vaikais, analizavo situacija klasėje ir dėliojo svarbiausius akcentus savo vaikui: kas klasėje vyksta negero, kiek prie viso to prisideda asmeninis vaikas, už ką jis atsakingas, kokio elgesio iš jo tikimasi.

POINT OF VIEW OF THE COUNSELLOR IN THE SCHOOL:

Socialinė pedagogė informavo visas susijusias puses apie esamą situaciją. Apibrėžė ir įvardino veiksmus kurių tikisi iš kiekvienos suinteresuotos pusės. Mokytojams buvo aiškinama, kodėl mergaitės taip elgiasi ir kaip į jų elgesį bei išvaizdą reikėtų reaguoti. Taip pat prašoma stebėti, kad jų elgesys neužgožtų ir kitų klasėje vykstančių procesų. Kitų klasių auklėtojams rekomenduota apie vykstantį reiškinį mokykloje pakalbėti savo klasėse ir sudėlioti vaikams taškus. Budintiems mokytojams pertraukų metu vaikams parodyti, kad mokykloje nebus leista tyčiotis vieniems iš kitų.
Kalbama su klase, aiškinantis kas už ką atsakingas, kas ir kur elgesyje daro klaidas, tuo pačiu klasės paprašyta pagalbos įvardijant aiškiai nepageidaujamą merginų elgesį, o ne akcentuojant išvaizdą.
Su mergaitėmis dirbta daugiausiai kalbėta individualiai; kartu su tėvais; su mokytojais, sprendžiant iškylančias problemas.
Teiktos konsultacijos tėvams, kartu aiškintasi, kodėl vaikai maištauja, tėvai nukreipti psichologo konsultacijai kartu su vaikais. Šioje situacijoje labiausiai pagalbos reikėjo tėvų ir vaikų bendravimo srityje.

CONCLUSIVE DEDUCTIONS:

Tokia situacija susidarė todėl, kad:
mergaitės išsiskyrė iš kitų vaikų savo negatyviu elgesiu ir pernelyg iššaukiančia išvaizda.
situaciją sunkino tėvų ir vaikų bendravimas šeimoje. Savo (tėvų) bendravimo ir auklėjimo problemų neigimas, mėginimas gana įsakmiomis priemonėmis keisti vaiką, o ne keistis karu su juo, siūlomos pagalbos atsisakymas.
sunkino situacija ir problemos daugiasluoksniškumas. Ne iškarto patyčios buvo pastebėtos, pradžioje svarbiausia buvo pakeisti mergaičių maištavimą, o ne patyčias.
vienos mergaitės situacija taip ir nebuvo išspręsta, nes tėvai pakeitė mokyklą (jau 4 kartą ), taip nukeldami problemos sprendimą tolimesniam laikui.
situaciją lengvino tai, kad skriaudėjai šį kartą buvo motyvuoti ir gerai besimokantys vaikai, todėl pateikus svarius argumentus padėjo situaciją keisti.
abi patyčių dalyvių pusės rado pateisinimą sau ir jautėsi teisūs. Patyčių aukos, nemanė, kad savo išvaizda ir netinkamu elgesiu gali kliudyti bendraamžiams. Besityčiojančius vaikus erzino iššaukianti merginų išvaizda ir įžūlus elgesys.
Tai nebuvo klasikinis patyčių atvejis kai auka tampa silpnesnis vaikas. Ši situacija parodo, kaip vaikai iškylančias problemas, dažniausiai bando spręsti tyčiodamiesi vieni iš kitų, nes kiti sprendimo būdai reikalauja įgūdžių, kurių daugelis vaikų neturi arba nėra sėkmingi įvaldę.

Comments about this Case Study


I Am Not Scared Project
Copyright 2017 - This project has been funded with support from the European Commission

Webmaster: Pinzani.it