Vaikinas ieškantis problemų

• Direct bullying

• Non-especific

Mokinys vardu Paulius atėjo gerokai pavėlavęs į pamoką ir kitam mokiniui, Donatui, liepė persėsti į kitą suolą, nes šitas yra jo. Mokiniai pasiginčijo ir susistumdė, tačiau mokytoja juos išskyrė ir liepus abiems pasilikti po pamokos klasėje paprašė neeikvoti pamokos laiko ir netrukdyti kitiems klasiokams mokytis.
Tuo šis įvykis nesibaigė: tik nuskambėjus skambučiui abu mokiniai pasiliko klasėje, išklausė mokytojos moralą ir jau ėjo pro duris, kai mokytoja pamatė, kad už durų jau laukia „palaikymas“; abu mokiniai pasikvietė savo draugus, kad reikalus išsiaiškintų vyriškai.
Abu mokiniai buvo devintokai, abu atėjo iš kitos mokyklos į gimnaziją.

Mokytoja šnekėjo su abiem vaikinais, prašė nekelti bereikalingų pykčių, gyventi savus gyvenimus, nesipykti – juk visiem užteks vietos po saule, o ir mokykla yra skirta pirmiausia mokytis. Vėliau mokytoja šnekėjo su abiem vaikinais atskirai, taipogi informavo mokyklos administraciją, nes tvirto sudėjimo vyrų antrą kartą gali ir nebepavykti išskirti gražiuoju.
Mokyklos administracijai yra žinomi abu įvykio dalyviai, buvo šnekėtasi apie jų veiksmus ir tokių veiksmų priežastis.

Tokie ir panašūs įvykiai trikdo bendrą mokymosi procesą, įneša neigiamų emocijų į kiekvieno tai matančio gyvenimą, sukuria daug problemų ir sprendimų ieškojimo ne tik mokytojai, bet ir administracijai, patyčių dalyvių mokinių tėvams. Labiausiai dėl to nukenčia mokytis norintys mokiniai, kurie mažai kreipia dėmesį į kitų ginčus: mokytoja negali vesti pamokos, turi nuraminti kilusius susistumdymus, ginčus ir dėl jų kilusias aistras. Tai neigiamai veikia ne tik mokinių saugumą, bet ypač mokytojo, nes su tokiais agresyviais vaikais ne tik sunku dirbti, rasti tinkamus žodžius, kad jie tave suprastų ir pradėtų mokytis, bet ir dėl to, kad niekada negali žinoti ar jie savo pykčio neišlies ant ne vietoje pasitaikiusios mokytojos. O tai jau yra rizikingos sveikatai darbo sąlygos, nes nuolatinis stresas alina nervinę sistemą ir neigiamai veikia bendrą žmogaus savijautą.

Nukentėjusiuoju šioje situacijoje laikomas Paulius, nes nors jis ir iniciavo, sukėlė ir kurstė konfliktą, tačiau jis yra silpnoji pusė: Donatas yra boksininkas. Paulius sukėlė konfliktą, nes Donatas sėdėjo jo vietoje – ten jis dažniausiai sėdi, todėl ta vieta yra jo. Be to Donatas nuolatos iš jo tyčiojasi dėl įvairiausių priežasčių, ypač dėl to, kad jis raudonplaukis. Tačiau ir kiti klasiokai nevengia jo karčiai pašiepti.

Kas toks yra Paulius, kad nurodinėtų kur man sėdėti?-toks pagrindinis besityčiojančio argumentas. Be to, valstybinėje mokykloje nėra asmeninės nuosavybės, todėl ir kėdė nėra jo, jis tiesiog ieškojo prie ko prikibti, kad sukeltų kivirčą. Besityčiojantysis nesuprato, kodėl Paulius taip akivaizdžiai „užsišoko“, juk jis boksininkas, nė vienas protingas žmogus nekibtų prie jo. Tačiau tuo metu jam buvo svarbu tik tinkamai parodyti Pauliui „jo vietą“, kad nešoktų aukščiau bambos ir nestotų skersai kelio jam, mokyklos kietuoliui.
Taip pat besityčiojantysis pasižadėjo mokytojai, kurios pamokoje įvyko aprašytas incidentas, kad daugiau niekaip nereaguos į Pauliaus provokacijas ir nesivels į jokius ginčus. Iki mokslo metų galo pažadą ištesėjo.

Patyčios vyksta nuolat, todėl nėra vieno išskirtinio įvykio. Mokinys vardu Paulius nuolatos patenka į klasės dėmesio centrą dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausiai dėl taip vadinamų paties išsišokimų: pagyrų, atsikalbinėjimo prieš mokytojus, komentarų, priekabių ieškojimų, skundimosi, neadekvačių pagyrų, arogantiškumo.

Mokytoja, turinti nemažą darbo mokykloje patirtį, buvo šokiruota, kaip užspaustas emocijas nešiojantis paauglys gali įniršti ir aplinkui nieko nematyti ir negirdėti. Mokytoja tik vėliau suvokė visą situaciją, kad galėjo ir jai kliūti iš kumščio, tačiau džiaugėsi, kad nors Donatas ir boksininkas, jis nemušė Pauliaus, tik mėgino išvengti muštynių. Mokytoja žinojo klasės bendruomenėje egzistuojančią patyčių prieš Paulių problemą, nes dažnai pamokose girdėdavo įvairius komentarus, tačiau niekada negalvojo, kad Paulius pats gali inicijuoti susirėmimus.
Donatas nėra geras mokinys, jis mokosi labai prastai, siekia karjeros bokso sporte, o Paulius taip pat mokosi prastai, tačiau visada randa pateisinimą savo prastam mokymuisi, tarkim, mokytojai paklausus kodėl eilinį kartą nepadarė namų darbų garsiai klasėje pareiškia, kad nepadarė, nes neturėjo galimybės, buvo pasimatyme – suprask, jis turi merginą. Aišku, tokie ir panašūs komentarai visada sulaukia pašiepiančių komentarų iš klasiokų.

Mokyklos vadovybė buvo informuota apie problemą ir padėjo išspręsti konfliktą. Tokie ir panašūs incidentai mokykloje yra netoleruotini, prieš anksčiau tokie mokiniai būtų išmesti iš mokyklos arba bent būtų rimtai perspėti apie tokius ketinimus, tačiau dabar svarbus kiekvienas vaikas, nes kitaip mokykla negaus finansavimo – svarbus kiekvieno mokinio krepšelis.

Pauliaus mama suprato sūnaus poelgio pasekmes ir pažadėjo, kad jo elgesys pasitaisys, nes pati su juo stengsis kalbėtis ir spręsti problemas, tačiau tėvas buvo visiškai kitos nuomonės, nes jis neturi laiko vaikščioti į mokyklą dėl sūnaus (niekas jam už tai nemoka), o sūnus šaunuolis, kad „kovoja už save“.
Į mokyklą buvo atėjusi Donato pamotė, kuri laukiasi vaikelio su jo tėvu (tėvas neturi laiko, o motinai tėvas neleidžia bendrauti su sūnum – daro blogą įtaką, nes nenori, kad sūnus toliau boksuotųsi), išklausė ką mokytojai ir vadovybė turėjo pasakyti, padėkojo už informavimą ir pažadėjo pašnekėti su posūniu, kad daugiau nebūtų jokių neigiamų komentarų Pauliaus atžvilgiu.

Mokyklos psichologas stengėsi išsiaiškinti abiejų vaikų elgesio priežastis, kurios glūdi kiekvieno šeimoje: Paulius turi tris brolius, kurie gerai mokosi ir turi daug draugų (o pats jų neturi), o Donatas auga jėgos kulto šeimoje, kur valdžią turi daugiausia fizinės jėgos turintis žmogus.
Taip pat psichologė mato, kad abu vaikai savo elgesiu išreiškia dėmesio ir įvertinimo trūkumą.

Atlikus šio įvykio analizę, galima padaryti išvadą, kad kartais patyčios gali vykti nebūtinai dėl neapčiuopiamų priežasčių, bet dėl pačių mūsų sukeliamų veiksnių. Svarbiausia nustatyti to priežastis ir užkirsti kelią laiku, kol patyčios neįsivažiavo ir kol kiekvienas dalyvis nesukaupia savų nuoskaudų ir beprasmių ambicijų.
Taip pat svarbu, kad mokinių tėvai neignoruotų problemos, ne tik sakytų kad nori, bet iš tiesų norėtų padėti savo vaikui geriau adaptuotis atėjus į naują mokyklą.
Taip pat svarbu, kad jeigu klasės aplinkoje egzistuoja problematinis (turintis bendravimo sutrikimų, pykčio ant kitų, pavydo ar pan.) žmogus, klasiokai turėtų ne šaipytis iš jo ir taip bloginti situaciją, bet stengtis padėti jam, kad visų gerovė ir bendravimas pagerėtų, o patys būtų draugiškesni ir šiltesni žmonės..