Lifelong Learning Programme

This project has been funded with support from the European Commission.
This material reflects the views only of the author, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein

Also available in:

"I Am Not Scared" Project

Homepage > Database > Publication List

Database

TITLE OF DOCUMENT:

Rekomendacijos mokyklai

NAME OF AUTHOR(S):

Viešosios įstaigos "Vaikų linija" darbuotojai

NAME OF PUBLISHER:

Viešoji įstaiga "Vaikų linija"

LANGUAGE OF DOCUMENT:

Lithuanian

LANGUAGE OF THE REVIEW:

Lithuanian

KEYWORDS:

Patyčių mastas, prevencinės programos, saugi mokykla

DOCUMENT TYPOLOGY:

Web Article

TARGET GROUP OF PUBLICATION:

Teachers, School Directors.

SIZE OF THE PUBLICATION:

1 - 20 pages

DESCRIPTION OF CONTENTS:

Straipsnyje aptariamas paties požiūrio į patyčias keitimas. Teigiama, kad visuomenės požiūris į agresyvų elgesį, tame tarpe ir patyčias, lemia tai, kokius būdus pasirenkame agresyvumui mažinti. Tiek vaikams, tiek suaugusiems dažnai nėra aiški riba tarp socialiai priimtinos ir socialiai smerktinos agresijos formų. Todėl efektyviai smurto prevencijai reikalingos aiškios vertybės. Tik atsiradus aiškiam supratimui, jog patyčios nėra normalus reiškinys, galima pradėti įgyvendinti priemones, galinčias padėti mažinti patyčių dažnumą. Nors jau 1996 m. Smurto tyrimų ir prevencijos centras (JAV) įvertino 600 smurto prevencijos programų efektyvumą ir nustatė 11 efektyviausių, Lietuvoje iš jų žinomos tik dvi: „Big Brothers, Big Sisters“ ir patyčių prevencijos programa. Kyla natūralus klausimas- kodėl?
Aptariamame patyčių prevencijos programos įgyvendinime mokykliniu lygiu, išskiriami šie svarbiausi žingsniai:
mokyklos strategijos parengimas ir pristatymas mokyklos bendruomenei;
koordinavimo grupės suformavimas;
patyčių masto mokykloje įvertinimas;
konferencija, kurioje dalyvautų visi bendruomenės nariai;
vietų, kuriose patyčios vyksta dažniausiai, stebėjimas;
suaugusiųjų informavimas apie vykstančias patyčias;
efektyvus reagavimas ir moksleivių įtraukimas padedant nuskriaustiems vaikams.
Patyčių prevencijos programos įgyvendinime klasės lygiu rekomenduojama:
klasės taisyklių sukūrimas;
klasės valandėlės;
mokytojo elgesio pavyzdys;
bendradarbiavimo tarp mokinių skatinimas;
patyčių situacijų aptarimas naudojant nekaltinantį požiūrį (nurodyti 6 žingsniai).
Ir kalbant apie patyčių prevencijos programos įgyvendinimą individualiu lygiu išskiriama pagalba skriaudžiamam vaikui, bei pagalba skriaudėjui. Ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad teikiant šią pagalbą turi būti būtinai bendradarbiaujama su tėvais.

REVIEWER’S COMMENTS ON THE DOCUMENT:

Straipsnis pasirinktas, nes tai rekomendacija mokykloms dirbant smurto prevencijos srityje.
Straipsnyje išdėstyta nuomonė, kad patyčios ir fizinis smurtas yra problema, kurią nedelsiant reikia spręsti. Šiandieninėje visuomenėje smurtas (emocinis, žodinis, fizinis) gerokai išaugo ir tai, matyt, nulėmė įvairios priežastys (ekonominės, politinės, socialinės).
Straipsnyje minima, kad visuomenės požiūris į patyčias paauglių tarpe lemia būdus, kuriuos ji pasirenka kovai su šia problema. Mano nuomone, tai nevisai tikslu. Visais laikais žmonės suprato, kad patyčios ir smurtas yra blogai, ir kad su tuo reiškiniu reikia kovoti. Juk jau nuo seno yra teisiamasi net dėl garbės ir orumo įžeidimo. Gal visuomenė yra šiek tiek pasimetusi, nes šiandien patyčios ir smurtas yra įgavę didesnį mastą.
Straipsnyje kalbama apie vaiko mušimą už pražangas. Bet aš abejoju, ar visuomenė priaugs tokį lygį, kada visi tikės žodžio ir pavyzdžio galia. Todėl šiuo atveju mokykla, žinoma, turi būti pavyzdžiu.
Diegiamoje programoje yra dalis skirta psichologinei pagalbai abiem konflikto pusėms – aukai ir kaltajam – ir ten teigiama, kad kalbantis su vaikais nereikia įvardinti kaltojo, o kalbėtis tik apie konflikto esmę. Nenorėčiau su tuo sutikti. Gal bausti smurtautojo ir nereikėtų, bet įrodyti jo blogą elgesį, manau, būtina.
Pokalbyje turėtų, kaip rašoma, dalyvauti ir konflikto stebėtojai. Dabar (ypač tėvai) mano, kad jei vaikas tik stebėjo, tai jis nieko dėtas ir neįvertina matyto smurto žalos savo vaikui.
Apskritai, tokios programos diegimas mokykloje yra sveikintinas.Ši programa gana išsami ir pakankamai kokreti, įvardijanti kiekvienos pakopos žingsnius. Ji padės kontroliuoti situaciją, visi apie ją žinos, ji privers visus pasitempti – mokinius, tėvus, mokytojus. Tik kaip ją realiai įgyvendinti? Nes vien sąmoningas elgsys ir iniciatyva situacijos nepajudins iš mirties taško. Reikalingas mechanizmas kuris užvestų šią programą, o kol kas jo nėra, tai tik rekomendacijos.O rekomendacijos dažnai ir lieka tik rekomendacijomis, arba jomis gyvena tik pavieniai asmenys. Dar vienas gana sunkus žingsnis šios programos įgyvendinime ir pačių mokytojų bei visos mokyklos bendruomenės požiūrio keitimas, nes dabar daugelis mano, kad smurtas ir patyčios tai tik vaikų problema ir suaugusieji čia nieko dėti.

NAME OF THE REVIEWING ORGANISATION:

„Rasos“ pagrindinė mokykla

I Am Not Scared Project
Copyright 2024 - This project has been funded with support from the European Commission

Webmaster: Pinzani.it