Ginčas peraugęs į muštynes

• Direct bullying

• Non-especific

Pateikiamas patyčių atvejis įvyko vienoje iš penktų klasių žiemos pradžioje. Konfliktas kilo tarp dviejų toje pačioje klasėje besimokančių berniukų. Pasibaigus pamokoms, einant namo, berniukai prie mokyklos susiginčijo, ko pasėkoje kilo muštynės. Muštynių metu abu berniukai parkrito ant žemės. Vienas iš jų parkrito ant šuns išmatų. Šio įvykio stebėti sustojo nemaža grupelė tos pačios mokyklos mokinių. Buvo panaudotas fizinis smurtas – muštynės ir psichologinis smurtas, nes pasipylė iš įvykio stebėtojų juokas ir pašaipos.

Muštynes per langą pastebėjo pradinių klasių mokytoja ir nuvedė išsipurvinusį berniuką pas socialinę pedagogę, pranešdama apie įvykusį incidentą. Socialinė pedagogė padėjo berniukui nusiprausti, šiam nusiraminus aiškinosi įvykį. Pokalbio metu su nukentėjusiu berniuku buvo aiškinosi įvykio priežastys, pakalbėta ir su įvykį mačiusiu nukentėjusio berniuko klasės draugu. Bekalbant paaiškėjo, kad konfliktai ir kiti nesutarimai tarp berniukų persikėlę į mokyklą, iš pradinės mokyklos, kur abu berniukai mokėsi, bei sporto mokyklos kur dalis berniukų kartu lankė futbolo treniruotes. Konkurencija sporto treniruočių metu, konfliktai pradinėje mokykloje, persikėlė į klasę.
Nukentėjęs berniukas verkė, sakė nebenorintis mokytis toje klasėje.

Muštynes pradėjęs berniuko sakė, kad, nukentėjęs berniukas visą laiką iš visų klasės mokinių tyčiojasi, pravardžiuoja, trukdo susikaupti pamokų metu, replikuodamas ar kitaip trikdydamas pamoką. Berniukas teigė, kad muštynės įvyko dėl eilinio nukentėjusio berniuko pasišaipymo iš jo ir kitų klasės draugų. Jis sakė, kad tai įvyko spontaniškai, muštynių jis neplanavo.
Buvo surengtas pokalbis su abiejų berniukų tėvais. Pokalbio metu jautėsi įtampa tarp abiejų berniukų tėvų. Tėvai išsiaiškino incidento priežastis. Nukentėjusio berniuko tėvai prižadėjo imtis visų galimų priemonių savo sūnaus elgesio korekcijai. Tėvai parašė raštišką pasižadėjimą. Su mokinių tėvais, klasės auklėtoja, mokyklos pavaduotoja, socialine pedagoge, mokyklos psichologe, buvo aptarti tolimesni veiksmai, gerinantys klasės mokinių santykius.
Po kelių dienų, nukentėjusio berniuko tėvai pranešė, kad jų sūnus šios mokyklos nebelankys, kadangi jis bijo patyčių, nes nemažai mokinių matė kaip jis įkrito į šuns išmatas ir šio įvykio atgarsiai buvo pasklidę mokykloje. Tėvai nusprendė berniuką perkelti į kitą mokyklą.

Įvykį stebėję mokiniai įsitraukė į kilusį konfliktą, nebandė įsikišti į konfliktą ir nutraukti muštynes, bet stovėjo ir žiūrėjo besimėgaudami reginiu, ragino muštis. Tos pačios klasės mokiniai stebėję abiejų berniukų konfliktą, tik džiaugėsi, kad nukentėjęs berniukas įkrito į šuns išmatas, sakydami, kad jam tai bausmė už tai, kad jis tyčiodavosi iš kitų.

Konfliktas tarp berniukų įvyko po pamokų, šalia mokyklos, jei ne pradinių klasių mokytoja, iškart apie įvykį mokyklos darbuotojai galėjo ir nesužinoti. Pamokos mokykloje jau buvo pasibaigę, pradinių klasių mokytoja norėdama išvėdinti klasę priėjus prie lango pamatė vykstančias muštynes. Mokytoja bandė nutraukti muštynes, tačiau per šauksmus jos niekas negirdėjo, kaip nukentėjęs berniukas įkrito į šuns išmatas, šauksmai aprimo ir mokytoja buvo išgirsta, tada ir parsikvietė išsipurvinusį vaiką mokyklą. Tada apie įvykį pranešė mokyklos socialinei pedagogei.

Mokyklos socialinė pedagogė informavo apie įvykusį incidentą mokyklos direktorės pavaduotoją, kuri įsitraukė į konflikto sprendimo procesą.

Įvykus incidentui, abiejų berniukų tėvai, buvo informuoti telefonu. Juos informavo socialinė pedagogė. Kitą dieną socialinė pedagogė kalbėdama su konfliktą stebėjusiais tos pačios klasės mokiniais sužinojo, kad dauguma mokinių papasakojo matytas patyčias savo tėvams, diskutavo ta tema.

Socialinė pedagogė iškarto sužinojusi apie įvykį kalbėjosi su patyčių situacijoje dalyvavusiais keliais mokiniais, informavo mokyklos direktoriaus pavaduotoją, mokyklos psichologę, klasės auklėtoją, abiejų mokinių tėvus. Apie įvykį kalbėtasi su visais tos pačios klasės mokiniais. Įvyko bendras pokalbis su mokyklos specialistais ir berniukų tėvais.
Mokyklos psichologė ir socialinė pedagogė pravedė patyčių prevencijos užsiėmimą šios klasės mokiniams.

• Muštynės tarp berniukų kilo dėl to, kad tai buvo vieno berniuko atsakomoji reakcija į patyčias ir pašaipas.
• Kai patyčios, konfliktai ir įtampa tvyro ne tik mokykloje, bet ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose, psichologinis smurtas sukelia didesnes pasekmes.
• Konfliktą stebėjusių mokinių nuomone, nukentėjusysis pats išprovokavo muštynes, mokiniai pateisino konflikto iniciatorius.
• Mokyklos darbuotojai greitai reagavo į įvykusį konfliktą.
• Psichologinis smurtas peraugo į fizinį.