"I Am Not Scared" Project
Homepage > Case Studies > Document
Case Studies
Paauglės nėštumas ir patyčios
Dvyliktoje klasėje ir taip problemų dėl nelankymo, netinkamo elgesio, blogo mokymosi ir pan. turėjusi mokinė pradėjo lauktis vaikelio. Mokiniai ir taip ne itin gerai vertindavę merginą pradėjo atvirai iš jos juoktis, šalintis. Tačiau situaciją apsunkino tai, kad artėjo baigiamieji egzaminai, kuriems reikėjo ne tik ruoštis savarankiškai, bet ir lankyti pamokas – mergina neturėjo gydytojo atleidimo nuo mokyklos ar kitokio formalaus rašto, kodėl ji praleidinėja pamokas, o toks vienos mokinės elgesys sukelia pretekstą ir kitiems mokiniams panašiai elgtis: sudaromas precedentas.
Taip pat merginos mama serga vėžiu, todėl mažai skiria laiko dukters auklėjimui: tegul „lipa per galvas“, turi išmokti gyventi viena ir pasirūpinti savimi. Mokinės mama susilaukė netekėjusi; mokinės tėvo nėra.
Dar viena patyčių atsiradimo priežastis buvo mokinės būsimo vaiko tėvas, su kuriuo ji jau gyveno kartu: vedęs vyras, neseniai sėdęs į kalėjimą dėl vagysčių.
Taip pat mergina linkusi meluoti ne tik mokytojams ar mokyklos administracijai, bet ir bendraklasiams.
Mama dėl susidariusios situacijos labai pergyvena, tačiau pati dėl sveikatos būklės neturi jėgų ką nors padaryti ar pakeisti, o duktė motinos patarimų seniai neklauso ir gyvena atskirą gyvenimą. Mokytojai stengėsi padėti kaip galėdami, tačiau dėl nuolatinio mokinės melo ar tiesos nuslėpimo jai padėti sunku ir trūksta mokinės geros valios leisti jai padėti.
Šiuo atveju nebuvo naudojamasi jokia konkrečia patyčių prevencijos strategija, buvo konsultuojamasi su mokyklos socialiniu darbuotoju, dėstančiais mokytojais, administracija.
Šis patyčių atvejis greičiau yra gyvenimiška pamoka kitoms jaunoms mokinėms ir jų bendraamžiams berniukams, kad per ankstyvi lytiniai santykiai apsunkina, apkrauna papildoma našta ne tik jų pačių bei artimųjų gyvenimą, bet ir apsunkina galimybę įgyti pilnavertį išsilavinimą. Taip pat sudaro sunkumus mokytojams ir mokyklai, nes dažnai tokie įvykiai stipriai sumažina mokymosi rezultatus, o tai sumenkina mokytojo ir mokyklos reitingus ir prestižą.
Taip pat ankstyva merginos patirtis formuoja neigiamą vaizdą vaikų pasąmonėje: mokykloje besimokantys vaikai neturėtų matyti besilaukiančių bendraamžių, nes tai formuoja įspūdį, kad tokia situacija yra normali, savaime suprantama ir reali.
Mergina supranta kodėl ji sulaukia neigiamų komentarų, kodėl bendraamžiai linkę nuo jos atsiriboti, todėl pradėjo nelankyti mokyklos iš viso. Mergina per daug dėmesio į pašaipius komentarus nekreipia, nes pati pradeda gailėtis dėl savo ankstesnio elgesio, kuris atvedė į esamą situaciją. Priekaištų bendramoksliams neturi.
Tačiau mokinė mano turinti teisę reikalauti iš mokytojų, kad jie dirbtų su ja papildomu neapmokamu laiku, nes ji ir taip yra likimo nuskriausta: tėčio nėra, mama serga vėžiu, mylimasis už grotų, ji pati nėščia ir t.t. ...
Mokiniams nuoširdžiai gaila merginos dėl jos padėties, tačiau jie negaili pašaipų, nes ji pati savo pastangomis susikūrė tokį savo būvį. Be to mergina dažnai reikalauja iš mokytojų daugiau teisių, negu atlieka pareigų, o per savo įžūlumą neretai sulaukia ir nuolaidų: administracija ir mokytojai vengdami bereikalingo nervų gadinimo ir stresinių situacijų suteikia mokinei galimybę atsiskaityti praėjus terminams ir atsiskaitymo galimybėms.
Kita dalis mokinių nieko užgaulaus ar neigiamų pastabų mokinei nesako, tačiau taip pat nepritaria nei jos elgesiui iki nėštumo, nei po.
Klasės mokytoja seniai perspėjo mokyklos administraciją dėl gresiančios situacijos, nes gerokai anksčiau (10 klasės mokslo metų pradžioje) atsitiktinai sutiko auklėtinę su vaikinu apsipirkinėjančius parduotuvėje ir pašnekinusi sužinojo, kad jie jau gyvena kartu. Taip pat mokytoja informavo apie kitas šeimos problemas, tačiau mokyklos administracija įpareigojo mokytoją situaciją sekti, o mokinę atestuoti (nors dėl itin prasto lankymo buvo galima palikti pataisoms).
Mokytoja geranoriškai ragino mokinę pasipasakoti ir stengtis mokytis nors savarankiškai, jei ji nelanko mokyklos. Kitą kartą sutikus mokinę parduotuvėje ji papasakojo, kad vienu metu buvo stipriai susižalojusi delną: įsipjovė taip stipriai, kad nutrūko nervai ir reikėjo operuoti, nes negalėjo valdyti pirštų.
Mokytoja skatino mokinę eiti tartis su mokytojais dėl atsiskaitymų (mokytojai ruošėsi neprileisti jos prie egzaminų, nes per paskutinį semestrą nesilankė mokykloje nei dienos) geranoriškai, nereikalauti teisių, o parodyti atliktus darbus, kad būtų galima ją atestuoti. Tačiau mokytoją liūdino tai, kad mokinė nuolat keičia savo telefono numerį, sunku ją rasti, o susisiekti dažniausiai pavykdavo per kitus auklėtinius.
Mokytoja auklėtinių prašė supratingumo ir didesnio rūpesčio savais reikalais.
Mokyklos vadovai buvo linkę ignoruoti susidariusią situaciją iki policijos pranešimo: mokinė su savo vaikinu buvo suimta už vagiliavimą, tačiau paleista. Mokinei išsireikalavus išskirtinio jos susitikimo su visa administracija buvo nutarta suteikti jai galimybę baigti mokyklą tais pačiais metais kartu su klasės draugais, suderintas jos atsiskaitymų grafikas.
Tėvo mokinės gyvenime nėra. Motina skatina kovoti dėl savo vietos po saule, reikalauja suteikti galimybę atsiskaityti, dėl mokyklos vaikų pašaipų priekaištų turi, nes jos dukra dėl to nelanko mokyklos.
Mokyklos socialinei darbuotojai neteko bendrauti su mokine, nes ji paprasčiausiai nesilankė mokykloje ir nebuvo kaip su ja susisiekti.
Buvo kreiptasi į švietimo skyrių su klausimu ar leisti mokinei laikyti baigiamuosius brandos egzaminus. Švietimo skyrius leidimą davė, o mokinė egzaminus išlaikė, nors ir nedideliais balais.
Valstybė su tėvais kartu turėtų rūpintis, kad vaikai užaugtų dori ir elgtųsi pagal savo amžių. Vaikai turėtų ne tik gailėtis, bet ir padėti tokioms merginoms stengtis pasitaisyti ir sukurti geresnę ateitį savo būsimam vaikeliui.
Comments about this Case Study
I Am Not Scared Project
Copyright 2024 - This project has been funded with support from the European Commission
Webmaster: Pinzani.it