"I Am Not Scared" Project
Homepage > Case Studies > Document
Case Studies
Dvynių nesutarimai
Pateikiamas patyčių įvykis pastebėtas 2011-2012 m.m. tarp seserų dvynių. Viena iš seserų prisiima atsakomybę už abi ir nuolat kontroliuoja kitą seserį- veiksmais, žodžiais, poelgiais. Kita sesuo, mažiau gebanti save valdyti, kontroliuoti, tinkamai elgtis, priešinasi savo sesers nuostatoms: atsikalbinėja necenzūriniais žodžiais, įžeidinėja už abi atsakomybę prisiimančią seserį, ignoruoja jos žodžius ir veiksmus, tyčia daro priešingai draugų ir mokytojų akivaizdoje, nuteikinėja prieš ją savo draugus ir bendraamžius tuo žemindama jos autoritetą.
Pirmoji sesuo- valdinga, visais įmanomais būdais stengiasi vadovauti klasei, mokytojams, socialiniams pedagogams, yra įsitikinusi savo autoritetu, kuris, deja, pastaruoju metu pašlijo. Pirmoji sesuo įsivaizduoja esanti nukentėjusiąja, vyko pokalbiai, klasės auklėtojas ir socialiniai pedagogai aiškinosi situaciją, tačiau dėl abiejų seserų išsiskiriančių nuomonių ir nuolatinių nesutarimų pedagoginė- psichologinė pagalba nebuvo priimta.
Mokyklos vadovas, klasės auklėtojas ir socialiniai pedagogai stebi, pagal galimybes koordinuoja mergaičių elgesio kultūrą, bendradarbiauja, tačiau nuoširdžius ir atvirus santykius palaikyti sunku. Šešiolikmetės paauglės nesuvokia tikslingos psichologinės- komunikacinės globos, pagalbos. Dvynės įsivaizduoja esančios savarankiškos ir sunkiai prisileidžia svetimus žmones prie savęs.
Aukštas savęs vertinimas, priešinimasis pirmosios sesers perdėtai globai. Kadangi anksčiau mergaitės gerai sutarė ir bendravo, paauglystės periodu pasikeitę požiūriai į žmogiškąsias vertybes paskatino konfrontacijai. Mergaitė visiškai neapgailestavo dėl savo elgesio. Ne tik vaikams, bet ir mokytojams atrodo, kas jos būsena- natūraliai įžūli, elgesys prieštaringas, apgailestavimų nėra.
Klasės auklėtoja pirmoji pastebėjo pasikeitusį seserų elgesį, mokymosi ir elgesio kultūrą. Vyko pokalbiai su abiem mergaitėmis. Diskutuota atvirai, atrodė, kad abi supranta, kas vyksta, tačiau galimi tik trumpalaikiai pasikeitimai. Abi mergaitės nuolat kartu: lanko tą pačią klasę, tuos pačius neformaliojo švietimo užsiėmimus. Kartu ateina į mokyklą ir išeina iš jos, bendri ir abiejų draugai. Abi pastaruoju metu saigsto pergyvenimų būsenos dėl tėvų skyrybų. Šiuo metu tėvai dar gyvena kartu, tačiau barniai vyksta vaikų akivaizdoje.
Klasė ne iš karto pripažino seserų dvynių elgesio ir veiksmų prieštaringumus ir ne visi mokiniai gilinosi, kas vyksta bendraamžių sąmonėje, kodėl jos ėmė viena kitai nuolat atvirai prieštarauti. Klasėje jos buvo pripažintos kaip lygiavertės, pirmoji buvo ramesnė, antroji- aikštingesnė. Paauglių bendruomenėje- tai natūrali būsena. Tik vėliau mokiniai pradėjo atviriau kalbėti apie vis labiau įsiliepsnojančią nesantaiką tarp seserų, pirmosios- motinišką globą antrosios atžvilgiu ir antrosios grubias patyčias sesers atžvilgiu. Netgi berniukų klasėje ėmė nebetenkinti antrosios tyčiojimasis iš pirmosios. Susvyravo pirmosios sesers, kaip seniūnės, autoritetas. Mokiniai informavo klasės auklėtoją, socialinius pedagogus- pagalbos neprašė, tačiau teikė konkrečius faktus apie mergaičių elgesį. Buvo atvejų, kai klasės draugai bandė sutaikyti konfliktuojančias seseris, bet seserų požiūriai viena kitos atžvilgiu nepasikeitė. Pirmoji visais įmanomais būdais globojo antrąją, o antroji ugdymo proceso metu svaidė necenzūrinius žodžius.
Klasės auklėtoja diskutuodama su mergaitėmis kartais rasdavo kompromisų. Dažniausiai tai buvo trumpalaikiai pagerėję santykiai.
Mokytojai net pamokų metu drausmino mergaites, su jomis kalbėjosi, rasdavo ne vieną susitarimą, kartais pokalbiai baigdavosi taikiomis derybomis. Socialiniai pedagogai nuolat konsultavo mergaites kultūringo elgesio klausimais, ne kartą stiprino gyvenimiškas pozicijas, stengėsi nuolat bendrauti, pakviesti arbatos pertraukėlėms, įtraukti į kultūrinius ir socialinius bendrauti skatinančius projektus. Vykdant įvairias užduotis seserys vis tiek buvo kartu. Pirmoji nuolat atlikdavo didžiąja darbų dalį, o antroji piktnaudžiavo sesers gerumu ir nuolat ją ignoravo pedagogų akivaizdoje žodžiais, veiksmais, nekultūringu elgesiu.
Mokyklos direktorius ir pavaduotojai apie seserų dvynių nesantaiką informacijos sulaukė iš klasės auklėtojo, vėliau iš socialinių pedagogų.
Pokalbiai buvo atsargūs, juose mergaitės tylėdavo ir į pasiūlytas veiklas abi įsitraukė noriai. Atvirumo mergaitės neišreiškė, buvo tylios ir pritariančios. Pokalbio metu nesimatė net priešiškumo. Išaiškėjo, kad pirmoji sesuo namuose daro viską, o antroji- tinginiauja ir ignoruoja sesers veiksmus. Tėvams pastaruoju metu toks mergaičių elgesys nerūpėjo.
Tėvas į mokyklą nebuvo atvykęs. Motina buvo iškviesta, pokalbyje slėpė savo šeimos situaciją ir nesistengė aiškintis mergaičių nesutarimų priežasčių, netgi aiškinimąsi apie dukrų konfliktines situacijas mokykloje priėmė ramiai ir šiek tiek abejingai. Matėsi, kad motinai situacija žinoma ir jai šiuo metu paprasčiausiai patogu turėti vieną rimtai dirbančią ir atliekančią namų ūkio darbus dukrą.
Mama aiškina, kad nuo gimimo mergaitės labai skirtingų charakterių ir elgsenos. Šeimoje taip natūraliai susiklostė, kad pirmoji tapo šiek tiek atstumta ir nepripažinta, o antroji dėl neaiškių aplinkybių tapo labiau mylima ir globojama. Jai buvo leista maištauti, būti aikštingai, viską gauti ne pagal nuopelnus. Antroji dukra netgi buvo rengiama gražiau, madingiau, o pirmoji nešiodavo sesers padėvėtus rūbus. Tai išliko iki šiol ir šeimoje laikoma norma. Pastebėtas įdomus atvejis, kai per susirinkimą motina sėdėjo kartu su maištingąja dukra, o pirmoji sėdėjo atskirai ir akivaizdžiai pyko, kad mama ir sesuo sėdi kartu ir su ja nebendrauja.
Socialiniai pedagogai situaciją išsiaiškino dalinai klasės auklėtojos dėka, dalinai patys. Pastebėjo, jog pertraukų metu antroji sesuo kartais netgi agresyvi pirmosios atžvilgiu, teko teikti pastabų dėl necenzūrinių žodžių vartojimo. Pagrindinis auklėjimo metodas- sistemingi pokalbiai, diskusijos, vykstančios dažniausiai po pamokų ir projektų metu. Socialiniai pedagogai kvietėsi motiną pokalbiui, diskutavo, analizavo pamokines ir nepamokines situacijas, aiškinosi priežastis, šeimos situaciją, neigiamą skyrybų poveikį mergaitėms, kalbėjosi apie besiskiriančių motinos ir tėvo elgesį namuose. Mergaitės yra prisipažinusios, kad tėvai atvirai konfliktuoja, vyksta barniai. Tėvas tebegyvena šeimoje, motina jį varo iš namų. Tėvas šiuo metu niekur nedirba, motina viena išlaiko šeimą ir dirba pamainomis. Bendravimas su paauglėmis dukromis- epizodiškas.
Pastaruoju metu tėvas neskiria reikiamo dėmesio savo dukroms, beveik nebendrauja, jo artimesnis bendravimas su dviem suaugusiais sūnumis, kurie gyvena kartu. Socialiniai pedagogai išsiaiškino, kad broliai nesikiša į tėvų santykius, yra tylūs, ramūs.
Pedagoginė pagalba, teikiama socialinių pedagogų, kartais apramina seserų maištus. Buvo siūlyta kreiptis pas gydytoją ar psichologą.
Mokyklinė situacija neskelbiama viešai. Siūlyta mergaičių mamai pačiai pasirūpinti dukromis, kreipiantis pas medikus, psichologus, todėl išorinių darbuotojų ar partnerių nuomonės nėra.
Komentarai ir išvados apie šį tyrimą:
1. Mergaičių patyčių priežastis- nestabili situacija šeimoje skiriantis tėvams ir minimaliai bendraujant su dukromis.
2. Neigiama šeimos tradicija- išaukštinti vieną iš dvynių dukrų, mažiau dėmesio, galbūt pagarbos ir meilės skiriant kitai.
3. Paauglystė- sudėtingas amžiaus tarpsnių laikotarpis, įnešantis psichologinio maištingumo.
4. Mergaičių uždarumas aiškinantis situacijas ir nuoširdžios mokytojų pagalbos nepriėmimas kalbantis konfidencialiai.
5. Klasės nesikišimas į bendraklasių šeiminius konfliktus.
6. Mokyklos siūloma pagalba šeimoje (motinos) priimama abejingai arba tiesiog nepriimama.
7. Mokykla pagal galimybes suteikė įmanomas pedagogines pagalbas, tuo užtikrindama trumpalaikišką santykių pagerėjimą.
Patyčių įvykio dalyvių požiūris:
1. Pastaruoju metu paauglėms toks elgesys atrodo normalus. Pirmoji šiek tiek kenčia dėl savo perdėtos globos neįgyvendinimo ir bendraamžių atmetimo reakcijų. Antroji jaučiasi gerai vien todėl, kad netgi ignoruojama sesuo dažnai už ją atlieka užduotis, namų darbus. Ji jaučiasi neformalia lydere. Pasikeisti savo elgsenoje neketina, įvykiai dažnai vystosi spontaniškai.
2. Mergaitėms trūksta šeimos dėmesio. Jų tarpusavio konfliktai atkreipia mokytojų ir klasės draugų dėmesį. Dažnai jos jaučiasi gerai būdamos dėmesio centre.
3. Pastaruoju metu po pamokų mergaitės iki vakaro užsibūna mokykloje, sąmoningai neina namo, nes su klasės auklėtoju, socialiniais pedagogais, būrelių vadovais joms įdomu, jaučiasi daugiau ar mažiau pripažintos, gerbiamos, jaučiasi suaugusios, gali pasikalbėti, būti išklausytos, atlikti mokyklai naudingas projektines veiklas. Tačiau šias veiklas nuolat palydi suaugusius stebinantys paauglių nesutarimai, nuomonių išsiskyrimai, konfliktai ir necenzūriniai žodžiai.
4. Mergaičių nuomone, jos bendraklasiams netrukdo, klasės nuomone- jų elgesys mokinius stebina, kartais net trikdo.
Comments about this Case Study
I Am Not Scared Project
Copyright 2024 - This project has been funded with support from the European Commission
Webmaster: Pinzani.it